Kuko Salos

Kuko Salos angl. The Cook Islands maor. Kūki 'Āirani
Vėliava Herbas
Himnas: Te Atua Mou’e
Kuko Salos žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų, Kuko Salų maorių
Sostinė	Avarua
Didžiausias miestas	Avarua
Valstybės vadovai  • Karalius  • Ministras pirmininkas	Karolis III Mark Brown
Plotas  • Iš viso  • % vandens	237 km2 (225)
Gyventojų  • 2021  • Tankis	14 987 (223) 63,3 žm./km2 (138)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	mlrd. ([[Šalys pagal BVP|]]) (?)
Valiuta	Naujosios Zelandijos doleris (NZD)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC-10
Nepriklausomybė	nėra
Interneto kodas	..ck
Šalies tel. kodas	682

Kuko Salos (angl. Cook Islands) – parlamentinį savivaldos statusą turinti valstybė, esanti laisvoje asociacijoje su Naująja Zelandija. Salyną sudaro 15 mažų salų Ramiojo vandenyno pietuose. Apie 90 proc. vietinių gyventojų sudaro polineziečiai ir maoriai. Sostinė – Avarua, esanti Rarotongos saloje.

Istorija

Nors Okeanijos salos yra išsibarsčiusios po visą vandenyną, Kuko Salas Polinezijos gyventojai jau žinojo dar iki atrandant jas europiečiams. Rarotongos salą polineziečiai pirmą kartą išvydo tarp 600 ir 800 m. e. metų. Antropologai teigia, kad šių salų gyventojai yra kilę iš Mažosios Azijos ir per Malakos pusiasalį migravę į Polineziją. Vietinė legenda sako, kad žmonės atvyko iš žemės, kurią jie vadino Avaiki.

Ispanų tyrinėtojas Alvaras de Mendanja (Alvaro de Mendaña) Pukapukos salą atrado 1595 m. 1606 m. P. Fernandesas de Kirosas (Pedro Fernandez de Quiros) atrado Rakahangos salą. 1770 m. kapitonas Džeimsas Kukas išvydo Atiu, Mangajos, Manuaės, Palmerstono ir Takutea salas. Pirmą kartą (1824 m.) salas Dž. Kuko vardu pavadino rusų kartografas Ivanas Kruzenšternas (Johann von Krusenstern).

1888 m. Kuko Salos tapo britų protektoratu, o 1901 m. birželio 11 d. salas aneksavo Naujoji Zelandija.

1965 m. rugpjūčio 4 d. Kuko Saloms buvo suteikta savivalda laisvojoje asociacijoje su Naująja Zelandija. Ta diena švenčiama kaip Konstitucijos diena.

Geografija

Salos yra išsidėsčiusios pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, pusiaukelėje tarp Havajų ir Naujosios Zelandijos. Kuko Salos yra skiriamos į dvi dalis – šiaurines ir pietines salas.

Šiaurinėje dalyje yra vulkaninės kilmės, o pietinėje – koraliniai atolai. Klimatas tropinis, jūrinis. Salyne vyraujantys oro srautai palaiko pastovią drėgmę ir temperatūrą. Pats karščiausias metų mėnuo yra sausis, kai temperatūra salose laikosi ties 26 °C laipsnių padala. Pats šalčiausias – liepa, kai temperatūra nukrenta ties 24 °C laipsnių riba. Sezoniniai klimato pasikeitimai nežymūs dėl to, kad salos nėra daug iškilusios virš jūros lygio, per metus iškrenta nuo 600 iki 1100 mm kritulių. Nereti uraganai.

Pukapukos sala

Apeiginis akmenų ratas Aitutakio saloje

Kuko salų gyventojai

Avarua Šv. Juozapo katedra

• Pietinės Kuko salos:
  • Aitutakis,
  • Atiu,
  • Mangaja,
  • Manuaė,
  • Maukė,
  • Mitiaras,
  • Palmerstonas,
  • Rarotonga (joje yra sostinė),
  • Takutea.
• Šiaurinės Kuko salos:
  • Manihikis,
  • Nasau,
  • Penrinas,
  • Pukapuka,
  • Rakahanga,
  • Suvorovas.

Politinė sistema

Kuko Salos turi didelę autonomiją Naujosios Zelandijos atžvilgiu. Salos visiškai atsako už visus savo vidaus reikalus.

Oficialiai valstybės vadovas yra Didžiosios Britanijos karalius Karolis III. Didžiosios Britanijos monarchą Salose reprezentuoja Karaliaus atstovas. Naujosios Zelandijos vyriausybė atstovauja Kuko Salų gynybos bei užsienio reikalų srityse. Salų gyventojai yra Naujosios Zelandijos piliečiai. Įstatymų leidžiamasis organas – Kuko Salų parlamentas (Bendruomenių atstovų rūmai), renkamas ketveriems metams.

Ekonomika

Pagrindinė ūkio šaka yra turizmas, be to, žymiai mažesnės svarbos – ofšorinė bankininkystė, perlų gavyba, jūros gėrybių ir vaisių eksportas.

Demografija

Dauguma (87,7 %) Kuko Salų gyventojų yra maorių kilmės. Europiečiai sudaro 6,5 % gyventojų, likusieji – mišrios kilmės. Pukapukos atolo gyventojai laikomi atskira nuo maorių polineziečių tauta. 90 % gyventojų susitelkę pietinėje salų grupėje, ypač – pagrindinėje Rarotongos saloje. Šiaurinėse salose gyventojų gerokai mažiau. Suvorovo, Manuaė ir Takutea salos negyvenamos, Palmerstono saloje 2001 m. gyveno tik 48 žmonės. Daug salyno gyventojų dėl geresnių ekonominių perspektyvų emigruoja į Naująją Zelandiją.

Kuko Salose kalbama angliškai bei Kuko Salų maorių kalba, kuri skiriasi su N. Zelandijos maorių kalbos. Šiauriniuose atoluose vartojamos vietinės kalbos (pukapukos, tongarevos).

Dauguma salų gyventojų išpažįsta krikščionybę, misionierių išplatintą nuo 1821 m. Didžioji dalis krikščionių priklauso vietinei protestantų bažnyčiai (55,9 %), kiti – katalikai (17 %), adventistai (7,9 %).

Kultūra

Kuko Saloms būdinga polineziečių kultūra. Paplitę medžio drožybos, audimo amatai, čia paplitusi tivaevae tekstilės meno tradicija. Vystomi ir šiuolaikinio meno, fotografijos amatai, Rarotongoje veikia kelios meno galerijos. Populiarios tradicinio polineziečių dainavimo tradicijos (Imene tuki, Imene metua), evangelijų giedojimas. Tradiciniai šokiai atliekami grojant būgnais ir pate.

Populiariausias sportas – regbis, yra žaidžiančių futbolą, kriketą, krepšinį. Moterys daugiausia žaidžia netbolą.

Nuorodos

Vikižodynas

• Kuko salų vyriausybė Archyvuota kopija 2009-03-21 iš Wayback Machine projekto.
• Kuko salų žemėlapis Archyvuota kopija 2005-02-04 iš Wayback Machine projekto.
• KiaOrana.com – iliustruota informacija apie Kuko salas su žemėlapiais

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.